Kalba - svarbiausias žmogaus psichinės ir socialinės raidos pasiekimas, įgyjamas bendraujant su kitais žmonėmis. Ji išmokstama esant normaliai kalbėjimo funkcijai. Išmokdamas kalbėti, vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus.
Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti, o taip pat nukenčia ir kitų psichinių procesų raida. Pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti, bei įsisavinti kitus mokomuosius dalykus. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti neigiami charakterio bruožai - uždarumas, nepasitikėjimas savimi, negatyvizmas, kurie dar labiau trukdo mokytis taisyklingos kalbos.
Viena iš sėkmingos vaiko kalbos plėtotės sąlygu yra normaliai susiformavę kalbos mechanizmai. Esant normaliai raidai, mažyliui gimus, receptoriai ir artikuliacinis aparatas yra fiziologiškai susiformavę pakankamai. Augant naudojamas jis lavėja toliau. Kartu bręsta ir atitinkami smegenų centrai. Dėl centrinių bei periferinių kalbos aparato trūkumų atsiranda įvairių kalbos sutrikimų.
Tik bendraudamas vaikas išmoksta kalbėti. Bendravimas padeda čiauškėjimo garsams virsti kalbos fonemomis ir jomis reiškiamais prasmingais žodžiais. Bendravimas skatina ir kalbos plėtrą. Kalbinis bendravimas ir kalbos supratimas bei aktyvi kalba formuojasi iš lėto. Nuo dviejų su pusę metų vaikas supranta sudėtingesnę kalbą ir pats gali kreiptis į suaugusį, išsakyti savo norus, prašymus, mintis. Pradeda formuotis dialogas. Jis praplečia vaiko kalbos ugdymo galimybes.
Kartais tėvai ikikalbiniu laikotarpiu, neskiria reikiamo dėmesio vaikų kalbos raidai. Laukiama, kol vaikas ,,išaugs". Sutrikus kalbos raidai, logopedinė korekcija padeda pamatus tolesnei kalbos plėtotei. Neteisūs yra tie tėvai, kurie mano, kad ateis laikas ir jų vaikas pradės kalbėti. Būtina išsiaiškinti priežastį, kuri lemią vaiko kalbos raidos sulėtėjimą ir suteikti kvalifikuotą pagalbą jau ankstyvajame amžiuje.
Rekomenduoju apsilankyti pas logoterapeutą ankstyvajame laikotarpyje - iki vienerių metų, kai formuojasi mažylio ikikalbinė raida, valgymo įgūdžiai, pažintinės veiklos įgūdžiai. Vėliau, vaikui augant, būtina logopedo konsultacija vieną kartą į metus iki mokyklos.
Valgymas yra vienas iš esminių žmogaus gyvybinių poreikių. Tinkama mityba yra labai svarbi vaikui ankstyvajame amžiuje.
Valgydamas vaikas gauna energijos, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų judėti, žaisti, bendrauti. Maiste esančios medžiagos užtikrina normalų fizinį augimą. Per pirmuosius trejus gyvenimo metus aktyviai vystosi vaiko smegenys, todėl svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto. Maistas suteikia pasitenkinimo jausmą bei malonius pojūčius, o tai itin svarbu pirmaisiais gyvenimo metais vaikui pažįstant pasaulį.
Maitinamas kūdikis aktyviai ir artimai bendrauja su tėvais. Nuo šio bendravimo labai priklauso tolesnė vaiko emocinė ir asmenybės raida. Sutrikusios raidos vaikams dėl judėjimo ir kitų raidos problemų yra sunkiau užmegzti kontaktą, bendrauti su aplinkiniais, todėl maitinimo metu jie gali patenkinti dėmesio ir emocinio artumo poreikį, mokosi bendrauti.
Taisyklingų valgymo įgūdžių formavimasis yra tiesiogiai susijęs su vaiko kalbos vystymusi. Artikuliacinių organų pirmoji funkcija - gyvybinė, antroji - garsų tarimas. Todėl nuo to kaip vaikas valgo, priklauso jo kalbėjimo ir kalbos raida. Labai svarbu ankstyvajame laikotarpyje laiku pradėti formuoti taisyklingus vaiko valgymo įgūdžius.
Vaiko maitinimosi reikšmė sveikatai priklauso ne tik nuo maisto parinkimo, paruošimo, kiekio, bet ir nuo maitinimo būdo, vaiko valgymo įgūdžių, vaiko emocijų valgymo metu. Vaiko valgymo įgūdžiai yra svarbi funkcinė raidos sritis, susijusi su kitų įgūdžių raida. Kai kurių maitinimosi problemų galima išvengti, jei jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais atkreipiamas dėmesysi į vaiko valgymo įgūdžių raidos ypatumus. Tėveliams yra svarbu žinoti valgymo įgūdžių raidos laikotarpius bei domėtis priemonėmis, kurios padėtų išvengti maitinimo sutrikimų.
